Skatiname miškininkus įsitraukti į biokuro ruošą ir daryti įtaką jo kainoms Lietuvos rinkoje
Keldama susirūpinimą dėl biokuro kainų augimo tempų, Lietuvos šilumos tiekimo asociacija (LŠTA) inicijavo susitikimą su Valstybinių miškų urėdija (VMU).
LŠTA atstovų nuomone, didesnės apimties biokuro gamyba valstybiniuose miškuose padėtų užtikrinti konkurencingas kainas ir galimai mažintų vietinio biokuro kainas jo naudotojams.
Susitikimo dalyviai – AB Vilniaus šilumos tinklų gen. direktorius ir LŠTA tarybos pirmininkas Mantas Burokas, asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius bei VMU direktorius Marius Pulkauninkas – vieningai nusprendė, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti aiškesnę strategiją efektyvesniam ir kompleksiškesniam vietinių išteklių panaudojimui Lietuvos žmonių gerovei.
Pasak LŠTA tarybos pirmininko M. Buroko, po urėdijų reorganizavimo įsteigta VMU šiuo metu formuoja naujas struktūras ir planuoja rengti savo veiklos strategiją, todėl LŠTA atstovams svarbu sužinoti VMU vadovo nuomonę apie šilumos tiekėjams ir vartotojams itin reikšmingą biokuro ruošos veiklą, naudojamą kainodarą ir ateities planus.
Susitikimo metu VMU direktorius M. Pulkauninkas informavo, kad šiuo metu vienas pagrindinių VMU siekių – didinti įmonės pajamingumą ir pelningumą. Jo teigimu, kol kas biokuro ruoša su turima technika ir jo gamybos mastais nėra itin pelninga, tačiau šios veiklos perspektyvas planuojama nagrinėti detaliau, VMU savo planus atskleis rengiamoje strategijoje.
VŠT ir LŠTA vadovai atkreipė dėmesį, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams. Jų nuomone, gali susidaryti situacija, kai šilumos tiekėjams pigiau bus naudoti ne vietinių miškų atsinaujinančius išteklius, o importuojamą iškastinį kurą.
„Kaimyninės valstybės jau imasi įvairių žingsnių, ribojančių savo miškų produkcijos eksportą, o Lietuvoje kol kas tuo nesirūpinama: medienos išvežimas padeda užsidirbti miškininkams, tačiau prarandamos galimybės iš šios žaliavos sukurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikoje. Taip prarandamos ir medienos apdirbimo atliekos, kurios yra puiki žaliava biokurui“, – teigia LŠTA prezidentas V. Lukoševičius.
Susitikimo dalyviai atkreipė dėmesį, kad stabilus biokuro tiekimas ekonomiškai pagrįstomis kainomis turėtų būti ir valstybės įstaigų rūpestis, nes valstybė reguliuoja centralizuoto šilumos tiekimo sektorių, iš biudžeto mokamos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį, taikomas lengvatinis PVM. Be to, šiame sektoriuje panaudota ir didelės apimties Europos Sąjungos parama biokuro katilų įrengimui, o pagrindinis šilumai gaminti skirtas kuras – iš miško atliekų išgaunamas biokuras, kurį šilumos tiekėjai privalo pirkti „Baltpool“ biržoje.
„Aktyvesnis ir didesnės apimties VMU įsitraukimas į biokuro tiekimo verslą padidintų konkurenciją šioje rinkoje, sumažintų oligopolijų formavimosi ar kitokių „užbiržinių“ susitarimų riziką”, – sako LŠTA prezidentas V. Lukoševičius. Jo manymu, kontroliuodama didžiąją dalį miškų žaliavos VMU galėtų turėti didelį pranašumą prieš smulkesnius biokuro gamintojus.
LŠTA ir VMU vadovų susitikimo metu svarstyta, kad didelė organizacija gali lanksčiau ir efektyviau panaudoti turimą medienos smulkinimo ir transporto techniką, o masto ekonomika paprastai mažina produkcijos ruošimo kaštus, todėl didesnės apimties biokuro gamyba valstybiniuose miškuose padėtų užtikrinti konkurencingas kainas ir galimai mažintų vietinio biokuro kainas jo naudotojams.
Susitikimo dalyviai vieningai sutiko, kad valstybė turėtų suformuoti ir įgyvendinti aiškesnę strategiją efektyvesniam ir kompleksiškesniam vietinių išteklių panaudojimui Lietuvos žmonių gerovei.
Lietuvos CŠT sektorius šilumos gamybai naudoja beveik 70 % biologinio kuro. Prognozuojama, kad pradėjus veikti naujai Vilniaus kogeneracinei elektrinei bei kitoms statomoms katilinėms, šis poreikis dar labiau išaugs, todėl biokuro įsigijimo sąlygos tampa labai aktualus faktorius, lemiantis galutines šilumos kainas vartotojams.
„Baltpool“ biržos duomenimis, pastaruoju metu valstybinių miškų urėdijos padaliniai patiekia tik apie 2 % viso galutinai paruošto biokuro, tad ir įtakos biokuro kainų lygiui, iš esmės nedaro. Valstybiniai miškai sudaro didesnę dalį Lietuvoje, tad didelio mąsto galutinio biokuro ruoša ir pardavimas su protinga pelno marža energetikos įmonėms būtų biokuro ir atitinkamai šilumos kainų stabilumo garantas.
Pranešimas parengtas pagal LŠTA informaciją.